- glebnas
- glẽbnas, glebnà bdv. Glẽbnas kū́nas.
.
.
glebnas — glẽbnas, à adj. (4) gležnas, nestangus, suglebęs, silpnas: Glẽbnas kūdikis, kad nestovi, nestipras J. Kūnas glẽbnas, t. y. minkštas, nestangus, nebrandus J. Gerai auklėjamas atkaklus vaikas gali greičiau užaugti tauriu žmogumi negu bevalis ir … Dictionary of the Lithuanian Language
glebna — glẽbnas, glebnà bdv. Glẽbnas kūnas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
brandus — brandùs, ì adj. (4) Krkl, (3) Drsk 1. SD181 gerai pribrendęs, kietas; grūdingas, derlingas: Bus brandùs grūdas, kad noksta ir lietus nepagadina J. Brañdūs ir skalsūs nelytotų metų rugiai MitI387. Pasilieka ant dugno brandiejai grūdai… … Dictionary of the Lithuanian Language
glebnumas — glebnùmas sm. (2) BŽ518 → glebnas (glebnus): Brindų ir jų kraujagyslių glebnumas padeda greičiau jas užspausti rš. | prk.: Tai yra vienas iš paaiškinimų inteligentinio glebnumo ir nepastovumo, taip dažnai duodančio save pajusti proletariatui… … Dictionary of the Lithuanian Language
glebnus — glebnùs, ì adj. (4) žr. glebnas: Vaikas dar glebnùs tebėra Vkš. Nutvėrė geltoną, glebnią ranką rš. Oda plona, minkšta ir glebni rš. Aiškiai išskyriau glebnias beržų viršūnes rš. | prk.: Glebnùs oras (nešaltas) Kp. glebniaĩ adv.: Kautynės… … Dictionary of the Lithuanian Language